Kolorektalinis vėžys

Kolorektalinis vėžys ar "storosios žarnos" vėžys yra viena iš 5 dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų Lietuvoje. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1400 naujų šios ligos atvejų, per metus nuo jos miršta daugiau, kaip 800 žmonių.

Dauguma žmonių mano, jog jų genetinis kodas lemia riziką susirgti kolorek­taliniu vėžiu. Iš tiesų, jei kas nors tarp pirmos eilės giminaičių, pavyzdžiui, vienas iš tėvų sirgi kolorektaliniu vėžiu, rizika susirrgti išauga nuo 2 iki 6  procentų, o jei jie kolorektaliniu vėžiu sirgo budami iki 45 metų amžiaus, rizika padidėja 10 procentų. Jei šeimoje buvo 2 ar daugiau pirmos eilės giminaičių, susirgusių storosios žarnos vėžiu, rizika susirgti padidėja iki 17 procentų. Tačiau tik mažiau nei 10% visų vėžio atvejų gali būti paaiškinami genetiniais pakitimais.

Iš tiesų mokslininkai mano, kad daugiau įtakos vėžiui susiformuoti turi mūsų gyvenimo būdas. Tyri­mais įrodyta, jog kolorektalinis vėžys, palyginti su kitų lokalizacijų piktybiniais navikais, yra labiausiai susijęs su dieta ir gyvenimo būdu. O tai reiškia, kad mes patys galime imtis priemonių sumažinti kolorektalinio vėžio atsiradimo riziką.

Kol kas tikslios kolorektalinio vėžio priežastys nėra žinomos, tačiau žinoma, kad didesnės rizikos grupėje yra šie žmonės

• vyresni nei 50 metų amžiaus
• tie, kurių šeiminėje anamnezėje yra daugybinė polipozė (kaistorosios žarnos gleivinėje randami gerybiniai navikai - polipai)
• ilgą laiką sergantys opiniu kolitu (yra žarnyno gleivinės pakitimai)
• vartojantys daug riebalų ir mėsos, o mažai daržovių ir ląste­lienos
• rūkaliai
• tie, kurių šeimoje buvo diagnozuotas kolorektalinis vėžys (ypač, kai liga buvo nustatyta jaunesniems nei 45 metų amžiaus asmenims).

Tačiau vieno ar kelių minėtų požymių buvimas nereiškia, jog šis vėžys būtinai išsivystys. Tai tik reiškia, jog esate didesnės rizikos grupėje.