Smegenų vėžys

Žmogaus organizmas sudarytas iš tūkstančių milijonų ląstelių. Ląstelės nuolat pasensta ir žūva, jas pakeičia naujos jaunos ląstelės. Sveikų ląstelių dauginimasis ir atsinaujinimas yra tvarkingas ir kontroliuojamas. Vaikystėje ląstelės dauginasi greičiau, todėl organizmas auga. Suaugusio žmogaus ląstelės dauginasi tik tam, kad jaunos ląstelės pakeistų jau atitarnavusias ar sužalotas.

Kai vieno ar kito organo ląstelėse dėl kokių nors priežasčių įvyksta tam tikrų pokyčių, jos ima nebeklausyti organizmo kontrolės. Tuomet prasideda nekontroliuojamas, neribotas jų dauginimasis, susiformuoja ląstelių sankaupa – navikas.

Navikai gali būti gerybiniai arba piktybiniai. Gerybiniai navikai didėja, bet neįauga, neįsiskverbia j gretimus audinius ir neplinta j kitus kūno organus. Didėdamas gerybinis navikas gali mechaniškai spausti aplinkinius organus ir tokiu būdu sukelti sveikatos sutrikimų.

Piktybinio naviko ląstelės geba įsiskverbti j šalimais esančius audinius ir organus, jaugti j juos, suardyti jų struktūrą, sutrikdyti jų veiklą. Kita pikta šių ląstelių savybė ta, kad jos, atitrūkusios nuo naviko, kraujo ar limfos keliu gali pasiekti kitose kūno dalyse esančius organus. Pasiekusios kitus organus, jos juose „prigyja", ima daugintis. Taip atsiranda nauji vėžio židiniai, vadinami metastazėmis.

Smegenų piktybiniai navikai didėdami skverbiasi j gretimas smegenų sritis ir jas pažeidžia. Tačiau jie retai metastazuoja iš smegenų j kitas kūno vietas.

Sveika ląstelė tampa piktybine, kai pažeidžiama jos DNR (deoksiribonukleo rūgštis). DNR yra kiekvienos ląstelės branduolyje, ji vadovauja ląstelės veiklai. Sveika ląstelė arba ištaiso pažeistą DNR, arba žūva. Piktybinė ląstelė pažeidimų netaiso ir nemiršta, užuot tai dariusi ji nepaliaujamai dalijasi – randasi vis daugiau piktybinių ląstelių.

Kai kurie žmonės paveldi pažeistą ląstelių DNR, bet dažniausiai DNR pažeidžiama kuriuo nors žmogaus gyvenimo periodu jvykus klaidai ląstelės dalijimosi metu ar veikiant aplinkos veiksniams. Kartais kai kurie aplinkos veiksniai būna akivaizdūs, pavyzdžiui, tabako rūkymas, o kartais lieka nežinomi.

Piktybinės ląstelės dažniausiai suformuoja navikus. Tačiau kai kuriais atvejais, tokiais kaip leukemijos (kraujo vėžys), piktybinės ląstelės cirkuliuoja po organizmą su krauju.

Nepaisant to, kur piktybinis navikas išplinta, jis visada vadinamas to organo ar organizmo vietos vardu, kurioje prasidėjo. Pavyzdžiui, krūties vėžys gali būti išplitęs j kepenis ar smegenis, bet vis tiek jis yra krūties, o ne kepenų ar smegenų vėžys.

Paprastai piktybinius navikus kasdienybėje vadiname vėžiu, tačiau iš tiesų vėžys yra tas piktybinis navikas, kuris išsivysto iš epitelinio audinio ląstelių. Epitelinis audinys sudaro odos, visų kūno gleivinių paviršinį sluoksnį, o gleivinės iškloja virškinamojo trakto, kvėpavimo, lyties, šlapimo takus. Kai sakoma plaučių, skrandžio, krūties vėžys, tai reiškia, kad šie piktybiniai navikai kilę iš bronchų, skrandžio, krūties latakėlių sieneles išklojančio epitelio ląstelių.

Piktybiniai navikai, išsivystę iš neepitelinių ląstelių, vadinami kitaip, pavyzdžiui, sarkoma, limfoma, melanoma ir kt.

Smegenų navikai kilę ne iš epitelio, bet iš smegenis sudarančių ląstelių. Kokie jie, bus aprašyta žemiau.

Patikimiausiai naviko tipas nustatomas, kai naviko audinys ištiriamas mikroskopu. Tai atlieka gydytojai patologai. Naviko audinio gabalėlio paėmimas tyrimui vadinamas biopsija.