Melanoma

Dažniausiai melanoma išsivysto sveikoje, be apgamų odoje, o mažiau negu trečdalis – iš  odos apgamų, dažniau įgimtų. Paprastai pirmieji požymiai, kuriuos galima pastebėti, yra atsiradusi tamsi, netaisyklingos formos dėmelė ten, kur anksčiau buvo visai švari oda, arba padidėjęs apgamas ar patamsėjusi jo spalva.

Apgamų gali būti bet kurioje kūno odos vietoje, bet labiausiai įprasta jų vieta yra kojos, liemuo, nugara. Daugumos sveikų apgamų spalva rusva, vienoda, jie yra taisyklingos formos, krašto kontūras lygus, paviršius švelnus. Didėdamas supiktybėjęs apgamas plinta į plotį, nevienodai į visas puses, todėl melanomai būdinga netaisyklinga forma. Paviršiaus spalva tampa netolygi, atsiranda ir kitos spalvos intarpų. Neretai darinio krašto briauna parausta. Taigi pagrindiniai melanomos požymiai yra netaisyklingumas: netaisyklinga forma, pakitusi spalva. Reikia pažymėti, kad odos melanomai būdingas spartus naviko augimas. Negydant, navikas skverbiasi į odą gilyn, darinio paviršius tampa gruoblėtas, navikas pradeda kilti ir į aukštį, tampa mazgo pavidalo, gali išopėti. Vėliau ligos metastazių gali atsirasti sritiniuose limfmazgiuose, kitose tolimose nuo pirminio židinio odos vietose bei vidaus organuose. Niežėjimas ir kraujavimas melanomos atveju yra vėlesni simptomai, jie gali pasitaikyti ir esant gerybiniam apgamui. Taigi šie simptomai nebūtinai reiškia apgamo supiktybėjimą. Bet koks neįprastas ženklas odoje, atsiradęs ir neišnykstantis per 1,5-2 mėnesius, turi būti parodytas gydytojui. Labai nedaug įprastinių apgamų virsta melanoma, bet, kilus įtarimui, geriausia apsilankyti pas gydytoją, nes kuo anksčiau liga nustatoma, tuo sėkmingesnis jos gydymas.