Melanoma

Tinkamiausias odos melanomos gydymas yra chirurginis. Chirurginio gydymo, t. y. operacijos apimtis priklauso nuo daugelio veiksnių. Gydytojas planuoja operaciją atsižvelgdamas į paciento amžių, bendrą sveikatos būklę, naviko dydį, vietą, kurioje jis yra, jo įsiskverbimo į gilesnius odos sluoksnius gylį, į tai, ar pažeisti sritiniai limfmazgiai.  Žemiau pateiktas trumpas chemoterapijos, radioterapijos bei imunoterapijos aprašymas, tačiau šie gydymo metodai paprastai nėra pirmojo pasirinkimo savarankiški būdai melanomai gydyti. Nuo aukščiau išvardintų veiksnių priklauso, ar bus gydoma vien operaciniu būdu, ar bus rekomenduojamas kombinuotas gydymas panaudojant ir chemoterapiją, imunoterapiją ar radioterapiją.

Ne visi pacientai ligoninėje gydomi vienodai. Taip yra dėl to, kad kiekvieno paciento liga yra individuali ir reikalauja individualaus gydymo. Jei pacientui kyla klausimų dėl gydymo, juos nesivaržant reikia užduoti gydytojui ar slaugytojai. Galima iš anksto susidaryti klausimų sąrašą ir apsilankyti pas gydytoją su artimu žmogumi. Kai kurie ligoniai nusiramina, kai dėl gydymo pasitaria su kitais medikais, sužino jų nuomonę. Gydytojas, jei pacientas nori, gali pasiųsti jį pakonsultuoti kitam gydytojui. 

Chirurgija

Chirurgas pašalina ne tik pakitusį apgamą ar pakitusią odą, bet ir šiek tiek aplink darinį esančios sveikos odos. Tai padaryti svarbu siekiant, kad neliktų piktybinių ląstelių, kurių jau gali būti ir aplink apgamą sveikai atrodančioje odoje. Dažniausiai po chirurginio gydymo odos persodinti nereikia. Jei pašalinama gana nemažai odos ir lieka didelė žaizda, persodinti odą tenka. Tuomet chirurgas paima trūkstamą lopą iš kitų kūno vietų ir uždeda ant žaizdos.   Kai ant žaizdos perkeliamas odos lopas, operacijos laukas sutvarstomas. Tvarstis paliekamas keletą dienų, po kurių patikrinama, ar gerai gyja žaizda. Taip pat nuolatos apžiūrima ir ta žaizda, kuri liko paėmus odos lopą.   Jei abi žaizdos gyja gerai, maždaug po 10 dienų pacientas išrašomas į namus. Iš pradžių persodinta oda atrodo negražiai, bet palaipsniui randai tampa vis mažiau pastebimi.  

Gydytojas gali nuspręsti pašalinti kai kuriuos limfmazgius, nes melanomos ląstelės per limfagysles gali būti nukeliavusios į juos. Limfmazgių sankaupų yra kakle, pažastyse, kirkšnyse, pilve, krūtinės ląstoje. Šalinami tie limfmazgiai ir jų grupės, kurie yra arčiausiai pirminio odos melanomos židinio, t. y. sritiniai.   Limfmazgiai šalinami siekiant įsitikinti, ar melanoma į juos išplito, arba kai gydytojas žino, jog išplitimas jau įvyko. Limfmazgių, kuriuose yra melanomos ląstelių, pašalinimas užkerta kelią ligai plisti toliau. Limfmazgių pašalinimo operacija atliekama bendrosios nejautros sąlygomis.  

Kartais, pašalinus kirkšnies ar pažasties limfmazgius po operacijos galūnė ima tinti. Tai vadinama limfedema. Jei galūnė tinsta, apie tai reikia pranešti gydytojui, jis rekomenduos gydomąjį masažą bei gydomąją gimnastiką ar skirs, jei reikės, kitokį gydymą. Galūnė nuolat turi būti apvyniota elastingais tvarsčiais. 

Radioterapija  

Radioterapija nėra pirmas odos melanomos gydymo pasirinkimo metodas, tačiau rekomenduojama, kai chirurginė operacija negalima dėl per didelio melanomos išplitimo, kai operacijai atlikti nepalanki naviko vieta, kai įtariama, kad operacijos metu nepavyko pašalinti viso naviko, ar yra kitų priežasčių, dėl kurių operuoti negalima. Šiuo metodu gydomos tolimos melanomos metastazės kauluose, plaučiuose, galvos smegenyse. Radioterapija – tai gydymas aukštos energijos jonizuojančiąja spinduliuote, kuri naikina piktybines ląsteles, tuo tarpu sveikoms ląstelėms stengiamasi daryti kuo mažesnę žalą.  Pacientai gydomi ligoninės radioterapijos skyriuje penkias dienas per savaitę: nuo pirmadienio iki penktadienio; savaitgalio dienos skiriamos poilsiui. Gydytojas aptaria siūlomą gydymą su pacientu.  Šalutiniai radioterapijos poveikiai Odos navikų radioterapija susijusi su keletu šalutinių poveikių. Švitinamos odos sritis keletą savaičių būna lengvai paraudusi ir niežti. Jei gydoma sritis yra galva, gali nuslinkti plaukai, bet jie vėl atauga, kai gydymas užbaigiamas.   Dėl radioterapijos pacientas netampa radioaktyvus, galima drąsiai būti tiek tarp suaugusių žmonių, tiek tarp vaikų.  

Chemoterapija

Chemoterapijai naudojami antinavikiniai vaistai, kuriais siekiama sunaikinti piktybines ląsteles. Dar neįrodyta aiški chemoterapijos nauda esant melanomai, bet šis gydymo metodas gali būti pasiūlytas, jei piktybinis procesas išplitęs ir progresuoja bei atliekant naujų vaistų tyrimus. Jei gydytojas nusprendžia skirti chemoterapiją, gali būti gydoma vienu chemopreparatu ar kelių kombinacija.   Dažnai gydymas atliekamas ambulatorinėmis sąlygomis, tuomet pacientui nėra reikalo būti ligoninėje. Vaistai gali būti skiriami tabletėmis ar suleisti arba sulašinti į veną. Gydytojas stebi vaistų poveikį ir gali nuspręsti nutraukti gydymą ar vaistus pakeisti kitais. Vaistai turi didesnį ar mažesnį šalutinį poveikį. Gydytojas įspėja, kokių problemų pacientas gali tikėtis gydymo metu.  

Kai vaistai veikia piktybines naviko ląsteles, jie laikinai sumažina ir normalių kraujo ląstelių kiekį kraujyje. Tuomet greičiau nuvargstama bei galima lengviau pasigauti infekciją. Gydymo metu paciento kraujas nuolat tikrinamas ir, jei reikia, perpilamas donoro kraujas, ar paskiriami antibiotikai kovai su infekcija.  

Gali varginti pykinimas ir vėmimas. Padeda medikamentai nuo pykinimo – juos skiria ir išrašo gydytojas.

Deja, plaukų slinkimas ar nuplikimas yra dar vienas gana dažnas šalutinis poveikis tos chemoterapijos, kuri skiriama melanomai gydyti. Žmonės, kuriems nuslenka plaukai, paprastai dėvi peruką, skarelę, skrybėlę ar kitokį galvos apdangalą. Kur galima įsigyti peruką, pataria gydytojas ar slaugytoja.

Šalutiniai reiškiniai išnyksta, kai gydymas baigiamas, plaukai taip pat atauga, kartais neįtikėtinai greitai. Skirtingi chemopreparatai sukelia ne visada vienodus šalutinius reiškinius. Pacientui visada verta pasiteirauti gydytojo, kokie šalutiniai poveikiai galimi jo atveju. Chemoterapija skirtingai paveikia skirtingus žmones. Kai kurie įstengia gyventi tokiu pat tempu kaip ir anksčiau, bet nemažai pacientų pajunta, jog greičiau pavargsta, turi viską daryti ramiau ir lėčiau. Taigi pacientas turėtų gyventi pagal tai, kaip jaučiasi, ir nekelti sau per didelių reikalavimų.  

Imunoterapija

Interferonas yra medikamentas, naudojamas melanomai gydyti. Tai ir paties organizmo nedideliais kiekiais gaminama medžiaga. Gydymas interferonu, pagamintu laboratorijoje, paprastai atliekamas tris kartus per savaitę plona adata sušvirkščiant jo po oda. Gydymas, jei pacientas gerai jį toleruoja, trunka apie 3 metus. Pirmąją savaitę jau po dviejų interferono injekcijų pasireiškiantys šalutiniai reiškiniai primena gripo požymius: tai šaltkrėtis, karščiavimas, galvos, nugaros, sąnarių, raumenų skausmai. Šalutiniai reiškiniai laikui bėgant silpnėja ar net visai praeina. Šis gydymas skiriamas ne kiekvienu melanomos atveju. Jei gydytojai mano, kad pacientui gydymas interferonu reikalingas, jie turi pasiųsti jį į tokį gydymą atliekančius centrus.

Interleukinas. Vienas iš naujų gydymo būdų yra bandymas panaudoti interleukinus. Tai medžiaga, kurios nedideli kiekiai taip pat yra  žmogaus organizme, bet mokslininkų pastangomis atrasta, kaip pagaminti didesnius šios medžiagos kiekius, panaudojant genetinės inžinerijos technologijas. Kai gydymas buvo bandomas pirmą kartą, šalutiniai poveikiai buvo sunkūs. Dabar ieškoma, kaip sukurti tokį preparatą, kuris būtų toleruojamas lengviau. Dažniausi interleukinų šalutiniai poveikiai: aukšta kūno temperatūra, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, kūno svorio padidėjimas, kraujospūdžio sumažėjimas, odos išbėrimas, niežulys, apetito praradimas, viduriavimas. Šie šalutiniai efektai laikini, išnyksta baigus gydymą. Gydymo interleukinais efektyvumas vis dar tiriamas, bet patirtis rodo, kad toks gydymo būdas gali būti efektyvus 20% pacientų. Jei gydytojai mano kad toks gydymas pacientui gali padėti, jie turi pasiųsti jį į tokį gydymą.