Kasos vėžys

Pirmiausia pacientą apžiūri šeimos gydytojas, kuris atkreipia dė­mesį į odos, gleivinių, akių spalvą ir įsitikina, ar nėra geltos, paklau­sia, ar nemažėja kūno svoris, ar yra apetitas, ar neskauda pilvo. Čiuo­piant pilvą kartais pacientui skauda, įmanoma užčiuopti naviką.

At­liekami kraujo, šlapimo tyrimai, krūtinės ląstos rentgenograma. Įta­ręs kasos naviką šeimos gydytojas pacientą pasiunčia į asmens svei­katos priežiūros įstaigą, kur galima atlikti išsamius tyrimus ir nustaty­ti galutinę diagnozę.

Tyrimai gali būti atliekami pacientui nesigulant į ligoninę, išskyrus tuos atvejus, kai jo bendra sveikatos būklė yra sunki.

Kasos vėžiui nustatyti dažniausiai atliekami tyrimai:

• Ultragarsinis tyrimas (echoskopija). Jo metu apžiūrima kasa, nustatoma, ar joje yra navikas (jei yra, kurioje organo dalyje); apžiūrima, ar padidėję šalia kasos esantys limfmazgiai, ar į navikinį procesą neįtraukti gretimi pilvo organai, išmatuoja­mi kasos bei joje esančio naviko matmenys

• Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos kontrastinė rentgenoskopija ir rentgenografija. Pilvo viršutinės dalies skausmai dažniau būna dėl skrandžio bei dvylikapirštės žarnos ligų, bet gali būti ir dėl kasos vėžio. Siekiant nustatyti tikrąją skausmų priežastį, gali būti paskirtas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos kontrastinis rentgeninis tyrimas. Gydytojas radiologas, matydamas skrandžio ar dvyli­kapirštės žarnos spindžio susiaurėjimą, gali įtarti, kad tai yra dėl kasos naviko spaudimo.

• Kompiuterinė rentgeto tomografija. Tai ištobulintas, šiuolaikiškas rentgeninio tyrimo metodas, atlie­kamas sudėtingais aparatais, vadinamais kompiuteriniais tomogra-fais (KT).

• Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP). Tai tyrimas, kuris leidžia įvertinti, ar kasos navikas nėra užspau­dęs kasos ir tulžies nutekamųjų latakų.

• Biopsija. Anksčiau aptarti tyrimai leidžia įtarti kasos vėžio diagnozę, tačiau nepatvirtina jos 100 %.

Nebūtinai visi aprašyti tyrimai bus taikomi kiekvienam pacientui. Kokie tyrimai greičiau ir patikimiau leis nustatyti ligos diagnozę, spren­džia gydantis gydytojas, įsigilinęs į paciento ligos istoriją.