Burnos vėžys

Paprastai iš pradžių pacientas apsilanko pas savo šeimos gydytoją, kuris pacientą pasiunčia pas onkologą, jei įtaria onkologinį procesą burnoje.

Gydytojas onkologas pirmiausia susipažįsta su paciento ligos istorija, paskui apžiūri burną ir kaklą. Apžiūros metu gydytojas gali naudoti veidrodėlį, kuris padeda pamatyti žaizdą ar naviką burnos gilumoje. Kartais gydytojas, norėdamas geriau ištirti, ar pakitimai burnoje tik tokie, kokie matomi apžiūrint, ar yra giliau įaugę į burnos audinius, čiuopia juos pirštu. Tai gali būti šiek tiek nemalonu, galbūt skausminga, todėl prieš tyrimą burnos gleivinė trumpam nuskausminama purškiamuoju anestetiku. Burnos gleivinė nejautri būna apie pusvalandį, tuomet nereikėtų valgyti ir gerti.

Burnos gilumoje esančius pakitimus kartais patogu apžiūrėti endoskopu (plonu lanksčiu vamzdeliu su lempute jo gale) per nosį. Tai taip pat gali sukelti nepatogumą, bet apžiūra trunka tik kelias minutes.

Galutinė diagnozė nustatoma mikroskopu ištyrus burnos naviko ląsteles. Tam atliekama naviko biopsija – vietinio nuskausminimo sąlygomis išpjaunamas gabalėlis navikinio audinio ir, atitinkamai paruošus, atliekama mikroskopinė jo analizė. Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo to, kur yra navikinė opa ar mazgas, biopsija atliekama bendrosios nejautros sąlygomis.

Papildomi tyrimai

Jei biopsinės medžiagos tyrimas patvirtina vėžio diagnozę, gydytojas atlieka papildomus tyrimus, norėdamas įsitikinti, ar piktybinis procesas apėmęs tik burnos gleivinę, ar jau spėjo išplisti į gilesnius burnos audinius, galvos kaulus, pažandžių ir kaklo limfmazgius. Nuo proceso išplitimo apimties priklausys ir gydymo taktika. Tuo tikslu atliekamos galvos rentgeno nuotraukos, reikalui esant, galvos ir kaklo kompiuterinė tomografija.

Kompiuterinė tomografija (KT). Kompiuterinė tomografija yra rentgeninio tyrimo rūšis. Iš serijos galvos ir kaklo skersinių rentgeno vaizdų kompiuterinė technika išgauna detalius šių kūno dalių vaizdus, kuriuose matyti, ar navikas iš burnos yra išplitęs į kitas galvos sritis, ar suardęs galvos kaulus ir pan. Norint gauti tikslesnės informacijos, prieš atliekant kompiuterinę tomografiją į veną suleidžiama rentgenokontrastinės medžiagos. Ši medžiaga kraujo srove nunešama ir į galvos kraujagysles, kurios, atlikus KT, labai gerai išryškėja ir matomos kompiuterinėse tomogramose. Tai leidžia tiksliau aptikti pažeistas galvos sritis. Tyrimo metu leidžiant rentgenokontrastinį preparatą į veną, kai kurie pacientai jaučia nestiprų kūno kaitimą, kuris labai greitai praeina baigus injekciją.

Atliekant KT tyrimą, pacientas turi gulėti nejudėdamas, paguldęs galvą atitinkamoje vietoje skenerio viduje. Tyrimas gali trukti apie pusę valandos, yra visiškai neskausmingas. Po tyrimo galima eiti į namus. Burnos vėžys retai išplinta į kitas kūno dalis. Dėl šios priežasties, tyrimai kuriais tikrinama, ar vėžys nėra nukeliavęs toliau kaklo limfmazgių, paprastai nebūtini. Jei jų prireikia, gydytojas apie tai pacientui praneša.