Apie mus

Lietuvos onkologų draugijos ištakos – 1933 m. susikūrusi Draugija kovai su vėžio liga , kurios įstatai buvo paskelbti 1933 m. "Medicinos" 11-ajame numeryje. Draugijos tikslas – šviečiant visuomenę, didinant jos budrumą bei keliant specialistų, dirbančių onkologijos srityje, kvalifikaciją, užkirsti kelią vėžiui plisti tarp Lietuvos gyventojų ir kovoti su vėžio ligos keliama grėsme visuomenės sveikatai. Siekiant šio tikslo, kaip pažymima įstatuose, Draugija užsiėmė tokia veikla (Draugijos įstatai, 1933):

- teikė žinių gyventojams apie vėžio ligą bei jos ypatumus, nurodė jos pavojų ir socialinę reikšmę;
- rinko medžiagą vėžio paplitimo laipsniui nustatyti ir kovos rezultatams su juo Lietuvoje nušviesti, kad tuo pagrindu būtų galima leisti įstatymus ir organizuoti visuomenės priemones;
- rėmė visokias pastangas, dedamas įvairios rūšies pagalbai ligoniams organizuoti ir galinčias sumažinti susirgimų vėžiu skaičių; padėjo rengti kursus gydytojams specializuotis kovos su vėžio liga klausimais;
- palaikė ryšius su vietinėmis ir kitų šalių draugijomis ir įstaigomis, turinčiomis analogiškų tikslų, dalijosi aktualia informacija bendruose renginiuose.

Draugijos steigėjai: gyd. A. Domaševičius, gyd. A. Golombekas, prof. E. Vinteleris, prof. Pr. Mažylis, doc. J. Blažys, doc. dr. V. Kuzma, dr. A. Babianskis, dr. S. Mačiulis, dr. T. Gutmanas.

Šios draugijos įstatus 1933 m. kovo 29 d. įregistravo Panevėžio apskrities viršininkas – draugijos steigiamasis susirinkimas vyko Panevėžyje. 1934 metų "Medicinos" 11-ajame numeryje randama žinutė, kad, praėjus devyniems mėnesiams nuo įregistravimo, draugija uždaryta kaip "neveikianti".

1935 m. balandžio 27 d. Kaune, Medicinos fakulteto didžiojoje auditorijoje, vėl įvyko steigiamasis šios draugijos susirinkimas, kuriam pirmininkavo dr. J. Staugaitis, o sekretoriavo dr. Šimoliūnienė-Grigiškaitė. Susirinkimas išrinko laikinąją valdybą ir revizijos komisiją. Išrinktoji valdyba pasiskirstė pareigomis taip: prof. E. Vinteleris – pirmininkas, doc. J. Blažys – I vicepirmininkas, doc. V. Kuzma – II vicepirmininkas, gyd. A. Starkus – sekretorius, dr. J. Mackevičaitė-Lašienė – iždininkė, dr. Ch. Finkelšteinas ir gyd. J. Mačys – valdybos nariai.

Lietuvos draugija kovai su vėžio liga bendradarbiavo su Tarptautine kovos su vėžiu sąjunga. Tai matyti iš šios Sąjungos pirmininko p. J. Godart rašto, kuriame pateikta kovos su vėžio liga tarptautinės savaitės programa. Šio savaitinio renginio tikslas buvo supažindinti visuomenę su Tarptautine kovos su vėžiu sąjungos veikla.

Draugija kovai su vėžio liga veikė iki 1940 m. birželio mėn., kai visos Lietuvos visuomeninės organizacijos buvo panaikintos.

Veikla tarybiniu laikotarpiu

1957 m. Vilniuje Onkologijos mokslinio tyrimo instituto ir Respublikinio onkologijos dispanserio vadovybės pastangomis buvo įkurta Respublikinė onkologų mokslinė draugija (pirmininkas – prof. A. Telyčėnas), kurios nuostatai buvo užregistruoti Sveikatos apsaugos ministerijos Mokslinėje taryboje (1957 m. spalio 25 d., Nr. 34-4/93). Draugija buvo Vilniaus miesto onkologų draugijos, kuri veikė nuo 1956 iki 1957 metų, darbų tęsėja. Ji vienijo 31 narį, o įkurta Respublikinė onkologų draugija – 38 narius.

Prof. A. Telyčėno pastangomis buvo organizuojamos kasmetinės respublikinės onkologų konferencijos, leidžiamas tęstinis leidinys „Onkologija“. Moksliniai bendradarbiai kas mėnesį kartu su onkologais praktikais analizuodavo sudėtingus klinikinius atvejus ir drauge nuspręsdavo dėl paciento tolesnio gydymo taktikos, aptardavo savo gautus mokslinius rezultatus, kartu juos skelbdavo.

1965 m. buvo išleista knyga „Piktybinių navikų diagnostika ir gydymas“ (I tomas). Tarp knygos 9 autorių ir Respublikinio onkologijos dispanserio gydytojai I. Čiumačenko ir P. Makariūnas. Po 7 metų pasirodė ir antrasis knygos tomas, kuriame tarp autorių yra gydytojai B. Bautrėnaitė, P. Kasperiūnas. Švietėjiškoje veikloje aktyviai dalyvavo Instituto mokslininkai – habil.dr. M. Šneideris, prof. H. Šimkus, habil.dr. P. Norkūnas, doc. dr. P. Breivis, prof. E. Katinas, prof. V. Mamontovas ir kt.

Atgimimas

Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės išvakarėse vėl bandoma atkurti Lietuvos kovos su vėžio liga draugiją. Iniciatyvinės grupės nariai buvo dr. J. Žilinskas, dr. R. Gurevičius, dr. V. Kutorga, prof. E. Moncevičiūtė-Eringienė, habil. dr. H. Šimkus, prof. M. Stukonis, habil. dr. Pr. Baltrušaitis, gyd. M. Dovydaitienė, gyd. M. Aizenas, gyd. Pr. Makariūnas. Jų pastangomis draugija atkurta 1989 m. liepos 24 d. Jos pirmininku išrinktas dr. J. Žilinskas, vicepirmininku dr. R. Gurevičius. Draugijos tikslas – įtraukti į plačią kovą su vėžio liga ne tik medicinos darbuotojus, bet ir visuomenę, įvairių specialybių ir profesijų žmones, remti visas pastangas sergamumui vėžiu ir mirtingumui nuo jo mažinti. Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus, Draugija atliko tokį darbą:

- rinko ir analizavo medžiagą apie vėžio paplitimo ypatumus bei juos sąlygojančius veiksnius:
- švietė gyventojus onkologijos klausimais, leido populiarius leidinius apie vėžio profilaktiką, diagnostiką ir gydymą;
- padėjo organizuoti visokeriopą pagalbą ligoniams, jų slaugymą, priežiūrą;
- rūpinosi gydytojų onkologinės kvalifikacijos kėlimu bei moksliniais tyrimais;
- organizavo mokslines-praktines konferencijas įvairiuose Lietuvos regionuose.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę

Dr. J. Žilinskas vadovavo Draugijos valdybai iki 1992 m. spalio mėn., kai į valdybą įtraukiama prof. L. Griciūtė, kuri iki suvažiavimo, įvykusio 1994 m. lapkričio mėn., ėjo pirmininkės pareigas. 1993 m. gruodžio mėn. Lietuvos kovos su vėžio liga draugija vėl tapo Tarptautinės kovos su vėžiu sąjungos (dabar pervadintos į Tarptautinę vėžio kontrolės sąjungą) nare. Narystę Draugija (tikrąją – mokant nario mokestį ar asocijuotą – nesant galimybės mokėti nario mokesčio) išlaikė iki 2012 m., o pastaraisiais metais Tarptautinės vėžio kontrolės sąjungos tikruoju nariu tapo Vilniaus universiteto Onkologijos institutas.

Susikūrė Draugijos skyriai Kaune (pirmininkas gyd. F. Markuckas), Klaipėdoje (gyd. P. Šniuolis), Šiauliuose (gyd. V. Zažeckis), Panevėžyje (gyd. G. Byčius), Vilniuje (prof. E. Moncevičiūtė-Eringienė). Prof. E. Moncevičiūtės-Eringienės iniciatyva susikūrė ir Amerikos lietuvių sekcija Čikagoje (pirmininkė I. Levickienė). Savo tikslus Draugija realizavo per atskiras sekcijas, tarp jų mokslo, ryšių su kitomis draugijomis, sveikos gyvensenos būdo propagavimo, švietėjiškos veiklos. Draugijos mokslinė sekcija organizavo teminius mokslinius posėdžius, kuriuose buvo aptariamos naujos profilaktikos ir gydymo kryptys onkologijoje. Rūpėjo Draugijai ir sveikos gyvensenos klausimai. Lietuvoje suorganizuotos tarptautinis pasitarimas tabako kontrolės klausimu, kuriame dalyvavo Tarptautinės kovos su vėžiu sąjungos nariai prof. M.A. Wood (Anglija), prof. A. Hirsch (Prancūzija), prof. W. Zatonski (Lenkija). Siekiama padėti susirgusiajam bei jo šeimai – pavyzdžiui, gyd. E. Voinič subūrė ligonius po dirbtinės išangės suformavimo, prof. M. Stukonis parengė vadovą „Susirgus vėžiu“, skirtą ligoniui ir jo šeimai, kuriame nušviesti bendri klausimai apie vėžio ligą, jos profilaktiką, kaip atstatyti sveikatą po intensyvaus gydymo. Užmegzti glaudūs ryšiai su pacientų organizacijomis.

1994 m. suvažiavimas Draugijos pirmininke išrenka dr. J. Didžiapetrienę. Draugijos valdybą sudaro 15 asmenų; valdybos sekretorė – gyd. B. Aleknavičienė. Parengtas ir priimtas Lietuvos kovos su vėžio liga draugijos statutas, parengta ir išspausdinta medžiaga visuomenei apie onkologiją žurnale „Sveikata“, aktyviai dalyvauta organizuojant 1-ąją Lietuvos onkologų chemoterapeutų konferenciją (1996) bei mokslinę ir praktinę konferenciją „Vėžio profilaktikos teoriniai ir praktiniai aspektai“ (1997). Pažymėtina, kad pastarąją konferenciją rėmė Tarptautinė kovos su vėžiu sąjunga. Glaudžiai bendradarbiauta su  kitomis medikų mokslinėmis draugijomis įsitraukiant į organizuojamus bendrus renginius. Dalyvauta teikiant pasiūlymus dėl gydytojų licencijavimo, gydytojų kvalifikacijos, atestacijos ir tobulinimosi klausimų įgyvendinant gydytojų kvalifikacinės sistemos reformą. Toliau organizuojamos bendros su pacientų organizacijomis konferencijos.

Bendradarbiauta su M. K. Čiurlionio menų gimnazija – išleistas „2000 metų kalendorius“, kuriame jaunieji gimnazijos dailininkai savo darbais prisidėjo prie kovos su vėžiu. Pirmą kartą drauge su Nacionaline filharmonija buvo surengtas labdaros koncertas, kuriame griežė vienas įžymiausių pasaulio violončelininkų Dovydas Geringas, skambino pianistas Petras Geniušas. „Atlikėjui yra didelė garbė būti pakviestam dalyvauti labdaros koncerte, kuriame surinktos lėšos skiriamos kovai su vėžiu“, – pasakė spaudos konferencijoje D. Geringas.

Lietuvos onkologų draugija

2002 m. Lietuvos kovos su vėžio liga draugija, siekiant koncentruoti dėmesį į profesinį tobulėjimą, pervadinta į Lietuvos onkologų draugiją. Patvirtinti šios Draugijos įstatai bei išrinkta nauja valdyba. Jos pirmininku tampa dr. D. Characiejus, sekretore – dr. S. Uleckienė. Valdybą sudarė 9 asmenys. Draugija vienija Lietuvos onkologus radioterapeutus, onkologus chemoterapeutus, chirurgus bei kitus specialistus bei mokslininkus, dirbančius onkologijos srityje.

Draugija organizuoja ir remia narių kvalifikacijos onkologijoje kėlimą, įskaitant stažuotes užsienyje, remia mokslinius tyrimus onkologijos srityje, dalyvauja tobulinant šeimos gydytojus bei kitų specialybių gydytojus onkologijos klausimais, teikia onkologinių ligų diagnostikos, gydymo bei stebėsenos standartų rekomendacijas, palaiko ryšius su kitų medicinos specialybių draugijomis, visuomeninėmis organizacijomis, tarptautinėmis onkologinėmis organizacijomis, skleidžia onkologines žinias visuomenėje. Leidžiami švietėjiško pobūdžio leidiniai, pavyzdžiui, prof. E. Moncevičiūtės-Eringienės leidinys „Sveiko gyvenimo būdo privalumai užkertant kelią vėžiui“, pradėtas leisti 2002 m., papildomai dar išleistas 2004 m. bei 2011 m.

Draugijos veiklos metais surengta keliolika mokslinių-praktinių konferencijų medikams. Draugija palaikė glaudžius ryšius su Amerikos vėžio asociacija, kuri parėmė Draugijos narių stažuotes bei leidinių publikavimą, bei su Tarptautine kovos su vėžio liga sąjunga. Prof. L. L. Griciūtė dalyvavo rengiant Europos kovos su vėžiu kodekso III-ąjį leidimą (2000–2003). Bendradarbiaujant su žurnalo „Internistas“ leidėjais pradėtas leisti šio žurnalo priedas „Onkologija“, kurio vyriausiasis redaktorius – prof. K. P. Valuckas, Lietuvos onkologų draugijos valdybos narys, Draugijos garbės pirmininkas. Šio žurnalo priedo pagrindinis tikslas supažindinti medikų bendruomenę, visuomenės narius su pagrindinėmis onkologijos problemomis, pateikti naujienas vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo klausimais.

Šia linkme darbus tęsė 2008 m. išrinkta Lietuvos onkologų draugijos pirmininkė dr. S. R. Letautienė. Drauge su Nacionaline moterų, sergančių krūties ligomis, asociacija surengta konferencija „Kartu mes galime įveikti krūties vėžį“, kurios metu apie 100 moterų iš visos Lietuvos, šios asociacijos narės bei Lietuvos onkologų draugijos nariai pasirašė Rezoliuciją, ragindamos LR Seimą ir Vyriausybę pripažinti onkologiją prioritetine sveikatos apsaugos sritimi ir skirti didesnį finansavimą vėžio problemoms Lietuvoje spręsti. 2010 m. Lietuvos onkologų draugija prisijungė prie globalaus tikslo ir pasirašė Pasaulinę vėžio deklaraciją.

Organizuojamos mokslinės-praktinės konferencijos. Pastaroji veikla ženkliai suaktyvėjo vykdant Draugijos inicijuotą projektą „Onkologijos ir su ja susijusių sričių asociacijų mokslinių tyrimų technologinės plėtros (MTTP) tematinio tinklo kūrimas ir veiklos stiprinimas“ (2010–2012). Projekto tikslas – stiprinti ir koordinuoti onkologijos bei su ja susijusių sričių mokslininkų ir tyrėjų organizacijų vietinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, taip pat ugdyti onkologijos ir su ja susijusių sričių mokslininkų bei kitų tyrėjų organizacijų narių bendruosius gebėjimus. Organizuotos stažuotės, kurių metu įgytos naujos praktinio darbo žinios bei įgūdžiai, aptarta bendrų tarptautinių projektų eiga bei naujų mokslinių tyrimų vykdymo galimybės.

Lietuvos onkologų draugijos veiklos tikslas buvo – skatinti bendradarbiavimą tarp atskirų onkologijos bei kitų specialybių gydytojų, ypač šeimos gydytojų, tarp gydytojų ir mokslininkų, dalyvauti rengiant ir atnaujinant vėžio profilaktikos, diagnostikos ir gydymo standartus, rengiant Nacionalinę vėžio kontrolės programą, glaudžiai bendradarbiauti su pacientų organizacijomis, verslu bei remti mokslinius tyrimus.

Kiekvienas draugijos narys, juolab valdybos narys, negailėjo ir negaili laiko ir jėgų tam, kad onkologijos žinios kuo plačiau pasiektų visuomenę. Lietuvos onkologų draugija ir ateityje kvies Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Seimą, įvairių specialybių medikus ir mokslininkus, pacientų organizacijas, plačiąją visuomenę drauge spręsti mums visiems rūpimą onkologijos problemą. Išlieka svarbūs profesiniai, edukaciniai, organizaciniai draugijos darbo barai.